Processos Educativos do Centro de Culturas Indígenas: indiagem, acolhimento, desafio e conquista na Universidade Federal de São Carlos
Ano de defesa: | 2022 |
---|---|
Autor(a) principal: | |
Orientador(a): | |
Banca de defesa: | |
Tipo de documento: | Tese |
Tipo de acesso: | Acesso aberto |
Idioma: | por |
Instituição de defesa: |
Universidade Federal de São Carlos
Câmpus São Carlos |
Programa de Pós-Graduação: |
Programa de Pós-Graduação em Educação - PPGE
|
Departamento: |
Não Informado pela instituição
|
País: |
Não Informado pela instituição
|
Palavras-chave em Português: | |
Palavras-chave em Inglês: | |
Palavras-chave em Espanhol: | |
Área do conhecimento CNPq: | |
Link de acesso: | https://repositorio.ufscar.br/handle/20.500.14289/17249 |
Resumo: | Yepé turusú yukuasá ĩdiginaitá yũbuesá ruka upé yaseruka wá kuiri Brasil uyumuyukuá piri mukuĩ pu muyupirusá 2000 akayú riré, nhã indiginaita yumuatiri resewara ripiká asui mairamẽ uyupirú yumunhãsá musuãtisara. Kuá uyumuturusúsá yupapaiwa ũba wera uyukuá uyereri yumbuasara yawé uyumukiriari arãma mã inidígina takuásá ikuara upé, uymukamẽ arã yane mirasáita kuasáwa papera upé asui kua uyũbuéwaita taiku tawiké arama mayé ta mirasá rupi, asui maã ta putariwaá asui tapurandúsá wera waá. Nhã irũ, siiya mãmasáita, purandusáita, ta uyumuyukuá mairamã taikuã yũbuesa kuara upé rameã taiku, uyumuatiri panhẽ nhãita kuximawara waitá kuera aikué yumuramunhã panhẽ ta mirasáita rupi, aápe tarasúte ta sikari mayé tamunhã yumuatirisá asui awá ta upisiru arã aĩta nhã munhãsaita mira a supé, mayé kuá mamẽ yamunhãwa yané kitiwara UFSCar pura (CCI). Kuá usikaisáukuá CCI pura ta irũ usikari umukamẽ, taikusá rupi, ta uyũbuesaikú rupí aikué waá aápeurikú arãté upisirú yepewasú yumuramunhã upé asui umunhã arã tairum mukamẽsá rãgá, munhãsá asui mayé ta tamukaturu arã kua tauyũbuéwa, tamanduari arã sesé kua kuiri wara muramũnhasá nhã mukamẽsa mayé uyumunhãrã kuá peénũgara sãtáarama uande taruaxara kuá kuxima suiwara wáitá tamunã puxuwera nhandearã, mukamẽsá kuximawara wa yawé, mayé yaikusá yakuasárupi, yane mirasáita kitiwara asui yaikúsá purãga, mamẽ yamukamẽ yaparawaka wá ya usari arã yané anãmaitá umuhã wa. Mayé uyumunhã panhẽ awairũ, uriku te umukamẽ mayé kuri santa yandé, yasikai arã mayéta yamunhã yane kiiwararupi, tehêy, pinaitikasá mãnduarisara, umukamewa payẽ maye munhãsaitá tamunhãwa taiku kuiri, mayé kua usikaisáukuá uyumunhã muatirisáupé, purandusáupé asui yamaãsá rupi yawéarã yariku kuá mukamẽsá. Ásuiwára tayukuá kuá mutirikasáitá: A- Ĩdiagi, B- Musuãtisara asui C – Yamunhãnawaita asui iwasusawaitá, umukamẽ waitá maye ta uyũbuesaikú rupí yane kitiwara aikué wa uiku CCI upé, mukũi mãmãsáita upé: yũbuesáita ĩdiginaita pãtu asui nhã ti waitá indígena, mãamẽ ta yumbuéwa asui tamukamẽ takitiwara ta mirasaita ukuasá, nhã maye tawasemu tamukamẽ ara ki akué aĩta aápe, asui mayé taiku arã nhã yũbuesá ruka upé asui sukara upé. |